African American couple sleeping back to back
Net neabejoju,k ad šis tekstų ciklas galėtų būti du ar tris kartus ilgesnis ir vis vien nepavyktų aprėpti visų svarbių įžvalgų, kuriuos pateikia Johnas ir Julie Gottmanai knygoje „Kovoti teisingai.“ Noriu tikėti, kad šios knygos išmintis bus svarbi pagalba daug porų Lietuvoje, taip pat ir terapeutus paskatins papildyti savo repertuarą.
Paskutiniame tikslo tekste noriu pristatyti vieną netikėčiausių (bent jau man) Gottmanų idėjų, kurią jie perėmė iš aikido.
„Japonų kovos menas aikido, dažnai vadinamame „taikos menu“, remiasi filosofine prielaida, kurią galima įvardinti „pasiduoti, kad laimėtum“ (yield to win), pagal kurią turite pasinaudoti sparingo partnerio energija ir judėjimu, vietoj to, kad bandytume kovoti prieš jį. Jei tai būtų aikido ir judėtumėte link savo partnerio, nesusidurtume su fiziniu bloku ar pasipriešinimu, vietoj to, jūsų partneris tarsi taptų jūsų judesių dalimi, prisijungtų prie jūsų, kartu kreipdamas jus norima kryptimi. Jis tarsi priėmė jūsų kovos taisykles, pasidavė, tačiau dėl to dabar gali valdyti procesą.
Tai yra būtent ta energija, kurią mes norėtume įnešti į kovas.
Mes norime, kad jūs leistumėte savo partneriui daryti jums įtaką – tiek konflikte, tiek anapus jo. Kad judėtumėte kartu su juo, o ne prieš jį. Aikido moko, kad negali laimėti, jei bandai jėga nurungti partnerį – tik sudegini energiją. Tikslas yra ne įrodyti savo galią partneriui, bet pasiekti balansą. Tai tinka ir tada, kai kalbame apie romantinę partnerystę. Tai skamba paradoksaliai, tačiau kuo labiau leidi, kad partneris darytų tau įtaką, tuo įgyji didesnę galimybę daryti įtaką jam. Aikido, aišku, kalba apie fizinę įtaką – judėjimą kartu, išlikimą centre. Kai kalbame apie įtakos priėmimą romantiškoje partnerystėje, turime omenyje tam tikrą emocinį aikido: judėti kartu, išlikti susikaupusiems, nebandyti vienas kitą įveikti. Svarbu pabrėžti, „priimti įtaką“ nereiškia, kad tiesiog nusileidžiate tam, ko nori jūsų partneris. Tai veikiau reiškia būti atviram partnerio idėjoms, būti pasirengusiam keisti savo požiūrį, kai sužinosite daugiau apie tai, kaip jis ar ji jaučiasi ir kodėl.“
Taigi visų žmonių ir visų porų santykių esmė yra ši: kai negalite atsižvelgti į kitą, būti kito paveiktas, jūs prarandate visą savo galią santykiuose. Jei esate tas, kuris visada sako „ne“ bet kam, ko nori ar ką siūlo partneris, paprasčiausiai tampate kliūtimi. Esate partnerio aklavietė. Čia nėra naujos informacijos, nėra jokių intakų ryšiui, nėra bendro kelio judėti pirmyn. Taigi partneriui tenka ieškoti būdo, kaip jus apeiti. Jei einate taku ir viduryje jo yra didžiulis akmuo, ką darote? Ar bandysite su juo tartis, įtikinti, kad pasitrauktų nuo kelio? Žinoma, kad ne – tiesiog atrasite būdą, kaip jį apeiti. Kai nenorite būti atviras įtakai, nes baiminatės atsisakyti galios ar kontrolės, tampate tuo akmeniu, kurį jūsų partneriui tenka paprasčiausiai apeiti. Tampate bejėgis. Prarandate bet kokią įtaką.
Vienintelis būdas būti galingam santykiuose – sugebėti išlikti atviram įtakai. Tik tada, kai iš tiesų yra davimo ir gavimo santykis, asmuo turi tikrą galią. Tai reiškia, kad su kitu žmogumi santykiuose – jo emocijomis, poreikiais ir svajonėmis – labai svarbu elgtis pagarbiai. Būti pasirengusiam pažvelgti į pasaulį kito žmogaus akimis. Būti pasirengusiam tam tikrose srityse būti lanksčiam, kad galėtumėte atsižvelgti į kito poreikius ir svajones. Tai turi didelę reikšmę tam, kaip kitas bus pasirengęs išklausyti jūsų požiūrį ir būti atviras jūsų poreikiams ir svajonėms.
Kiek esate pasirengęs būti atviras partneriui?
Kaip kiekvienas iš poros dalyvių atsakytumėte į šiuos klausimus: iš esmė taip, ar iš esmės – ne?
– Man įdomu sužinoti partnerio nuomonę kokiu nors klausimu.
– Smalsiai išklausau jo požiūrį ir užduodu klausimus.
– Manau, kad mano partneris turi stiprią sveiką nuovoką daugelyje dalykų.
– Iš savo partnerio ko nors išmokstu net tada, kai nesutariame.
– Esu pasirengęs išbandyti dalykus taip, kaip siūlo partneris.
– Noriu, kad mano partneris šiuose santykiuose jaustųsi įtakingas ir gerbiamas.
Idant galėtume perimti tokią perspektyvą, labai svarbu niekada nepamiršti, kad santykiuose mes nesame priešininkai.
Kitas dalykas – bet kurios kovos tikslas yra atrasti geriausią sprendimą šią akimirką, pripildyti santykius pozityvo, o ne atsakyti į klausimą – kas teisus? Gottmanai pabrėžia, kad nėra „nešališkos“ tikrovės, bet kiekvienas partneris turi savo tikrovę, kuri turi teisę egzistuoti. Jei, bandydami permąstyti konfliktą, jūs jį prisimenate skirtingai, kas dažniausiai pasitaiko, nereikia kovoti dėl to, kieno interpretacija teisinga. Daug svarbiau pasidalinti, kaip tai matėte ir suvokėte, taip pat išklausyti, kaip visa tai atrodė partneriui. Išgirsti ir suprasti, o ne išsiaiškinti ir nuspręsti, kuris teisus.
Nėra būtina sutikti su Gottmanų išvadomis ir apibendrinimais, tačiau labai svarbu apmąstyti tuos klausimus, kuriuos jie kelia. Svarbiausia, kad jie ragina labai rimtai žiūrėti į tai, kaip bendraujame, kaip puoselėjame savo santykius. Kaip jau rašiau ciklo pradžioje, nieko nežinojau apie Gottmanus ir jų įžvalgas, tad knyga apie tai, kaip dera kovoti teisingai tgarpusavio santykiuose, man tapo maloniu ir svarbiu atradimu. Tikiuosi, kad, kai knyga pasirodys lietuviškai, džiaugsitės ja ir jūs.
