Toliau mokomės teisingai kovoti santykiuose su artimiausiais žmonėmis. Mūsų mentoriai – Johnas ir Julie Gottmanai ir jų knyga „Kovoti teisingai“.
Ankstesniame šio ciklo tekste atkreipiau dėmesį į Gottmanų pasiūlytą trijų dalyvavimo konflikte stilių tipologiją.
„Duomenys ne kartą parodė, kad nėra vieno „teisingo“ konflikto stiliaus. Poros santykiai gali būti sėkmingi ir tvarūs, nepriklausomai nuo joje vyraujančio dalyvavimo konflikte stiliaus – jei tik ji tinkamai sprendžia konfliktus. Jei jūsų teigiamų ir neigiamų sąveikų santykis yra 5:1, jums tikriausiai seksis puikiai, nesvarbu, kokio tipo pora esate. Tiksliau, tai reiškia, kad kiekvienam neigiamam jūsų ir partnerio bendravimui ginčo metu (pavyzdžiui, kandžiam komentarui, akių vartymui, pakeltam balsui, paniekinančiam tonui ar gestui, pasišaipymui ar pašaipiam juokui) reikia penkių teigiamų bendravimų, kurie atsvertų šį neigiamą poveikį. Ir tai turi būti pačiame konflikte! Už konflikto ribų šis santykis padidėja iki 20:1. Kiekvienam neigiamam bendravimui ar komentarui reikia dvidešimties teigiamų dalykų (įvertinimo, ryšio, atsigręžimo, komplimentų ir t. t.), kad laikui bėgant atsvertų negatyvumą. Žinoma, konflikto metu pozityvumas yra sunkesnis. Mes kovojame! Tačiau Meilės laboratorijos duomenys neleidžia abejoti: turime valdyti konfliktą. Poros, kurios nuolat nesugebėdavo laikytis šio 5:1 santykio, ilgainiui nesugebėdavo tęsti abi puses tenkinančių santykių.“
Kiekvienas konflikto dalyvis, jei tik yra pakankamai atidus tam, kas vyksta, gali pajausti, kaip dėliojasi pozityvių ir negatyvių sąveikų balansas. Paklauskite savęs, net jei jaučiatės sutrikęs ir nusiminę dėl ginčo, kurioje sąveikoje esate – ar jaučiatės išklausytas?
Ar pokalbio metu buvo akimirkų, kai jautėte palengvėjimą, jautėtės suprastas?
Ar pokalbyje yra juoko ir kažkiek žaismingumo?
Konfliktas nėra malonus net tada, kai viskas klostosi, regis, gerai – nesutarimai su partneriu gali kelti stresą ir nuliūdinti, net jei pozityvių ir negatyvių sąveikų santykis yra tinkamas. Tačiau, kai šis santykis sutrinka, pradedate jaustis labai blogai.
Ką tada daryti? Bandyti pasitelkti kažką pozityvaus. Jei jaučiate, kad to negalite padaryti – būtinai darykite pertrauką. Kartais būtent pertrauka yra vienas svarbiausių sprendimų. Tai nėra pabėgimas, bet prevencija to, kas vadinama apgailėtinu incidentu, kurį vėliau „išgydyti“ labai sunku.
Pasak Gottmanų, kiekviena kova turi tą pačią bazinę struktūrą, kuri atrodo taip: pirma, darbotvarkės suformavimas: vienas ar abu partneriai išreiškia savo susirūpinimą.
Antra, mes bandome įtikinti vienas kitą užimti mūsų poziciją. Trečia, bandome atrasti kompromisą. Vieta, kur mūsų kovos stiliai išsiskiria yra įtikinėjimas.
Visos kovos, kurios virto nevykusiomis turi bendrą dalyką: atmestas partnerio negatyvias emocijas. Į stiprias emocijas, nukreiptas į mus, dažnai reaguojame taip, kad jas sumenkiname, nuvertiname, atmetame. Tačiau jei nesugebame įsiklausyti į partnerio emocijas be gynybinio nusistatymo, kova tik eskaluojasi – nesvarbu ar problema išsprendžiama, ar veikiau nuolatinė. Kai neigiamos emocijos nėra išklausomos, jos intensyvėja, nes norima prisibelsti iki parnerio, atkreipti jo dėmesį. Todėl eskaluojame. Ir tada dažnai atsiduriame aklavietėje.
„Štai kaip atrodo aklavietė:
Ta pati kova vis iš naujo ir iš naujo, ir tai siaubingas jausmas, kai atrodo, kad neįmanoma pajudėti bent kiek į priekį. (..) Kiekvienas esate įsitvirtinę savo pozicijose. Atrodo, kad neįmanoma pasiekti jokios pažangos siekiant kompromiso ar sprendimo. Jaučiate, kad negalite nusileisti: jei atsitrauksite bent colį, jūsų partneris įsiverš per visą mylią. (Jūsų partneris tikriausiai jaučiasi taip pat.)
Kiekvieną kartą, kai su partneriu diskutuojate apie šį klausimą, esate įskaudinti ir
Patekus į aklavietę visiškai užsidarome vienas nuo kito. Nebesiklausome, neatsiveriame vienas kitam, nebendradarbiaujame, net nebandome suprasti. Nesibaigiantys konfliktai gali tiek nualinti, kad net nesugebėsime rodyti jokių emocijų.”
Ką Gottmanai siūlo, kad santykiai nepatektų į aklavietę? Ką daryti, kai joje atsidūrėme? Apie tai kituose ciklo tekstuose. Tačiau prieš tai verta trumpai peržvelgti tai, ką Gottmanai vadina dešimt išplitusių mitų apie konfliktus.
Kai tik rasime išeitį iš dabar vykstančios didelės kovos, viskas susitvarkys – daugiau jokių tarpusavio kovų!
Jei mūsų santykiuose kyla konfliktų, mums nederėtų būti kartu.
Konfliktas yra problema, kurią reikia išspręsti
Vienas iš mūsų yra teisus, o kitas klysta.
Vyrai yra logiškesni už moteris, o moterys emocionalesnės už vyrus.
Geriausias konfliktų valdymas yra logiškas, racionalus ir be emocijų.
Neigiamos emocijos yra blogos ir jų reikia vengti.
Niekas negali tavęs įskaudinti, jei tu pats neleidi.
Prieš mylėdami kitą žmogų, turite pamilti save.
Kad mums būtų „leista“ turėti poreikių, turime juos pateisinti arba paaiškinti.
Kaip rašo Gottmanai:
„Konfliktų metu darome daug klaidų – dėl jau minėtų įsitvirtinusių mitų, dėl skirtingų konfliktų kultūrų ir dėl to, kad per mažai kalbama apie „teisingą kovą“ ir žmonės nežino, kaip derėtų elgtis. Tačiau konfliktas nebūtinai turi reikšti skausmą ir kančią – nors jis niekada nebus „smagus“, jis gali tapti tiesiog vienu iš daugelio mūsų gyvenimo niuansų ir margaspalvės juostos gijų, kažkuo, ką priimame kaip neišvengiamą meilės ir tvaraus bei ilgo gyvenimo su kitu žmogumi dalį, ir kažkuo, ką galime išmokti panaudoti geriems tikslams. Tačiau, norėdami pasinaudoti trinties taškais, kad iš tikrųjų geriau pažintume vienas kitą, turime nustoti nuolat daryti tas pačias klaidas ir išmokti, prireikus, ryžtis svarbiems ir daug ką keičiantiems posūkiams.“
(Bus daugiau)
