Įvadiniame ciklo apie Johno ir Julie‘os Gottmanų porų terapiją trumpai pristačiau abu šiuos terapeutus. Jie jau sulaukė garbaus amžiaus, turi dešimtmečių terapijos ir nesuskaičiuojamų tyrimų patirtį. Dabar siūlau pažvelgti į svarbiausias įžvalgas, kurias jie pateikia knygoje RIGHT FIGHT (Kovoti teisingai: kaip laimingos poros konfliktą perkeičia į ryšį). Kaip minėjau, leidykla Tyto alba ketina šią knygą lietuvių kalba išleisti jau šių metų pabaigoje.
„Mes neketiname mokyti, kaip niekada nesipykti. Gyvenimas be konfliktų? Tai skamba gražiai. Palaima. Tačiau tai veikiausiai neatitinka jūsų interesų. Artimi santykiai neišvengiamai sukuria konfliktus. (..) Tai natūrali kiekvienų santykių dalis. būtina žmonių santykių dalis. Mes esame linkę prilyginti žemą konflikto lygį laimei, bet netgi tai nėra tiesa. Konflikto nebuvimas visai nereiškia stiprių santykių – tiesą sakant, tai gali vesti į priešingą dalyką. (..) Įvairūs tyrimai labai aiškiai parodė, kad santykių kokybė ir tvarumas priklauso ne nuo to, ar jūsų santykiai yra konfliktiški. Net laimingiausiose porose vyksta kovos. Svarbu, kaip jūs kovojate. (..)
Konfliktas yra ryšys. Jis leidžia išsiaiškinti, kas esame, ko norime, kokie yra mūsų partneriai, kas jų viduje vyksta, ko jie nori. Tai kelias įveikti skirtumus, atrasti panašumus ir sąsajų taškus. Problema ta, kad mūsų niekas nemokė, kaip konfliktuoti teisingai. (..) Į konfliktą žengiame aklai. Mūsų nuostatos ir konflikto įvaizdžiai ateina iš vaikystės, auklėjimo, kultūros, ankstesnių santykių ir visa tai formuoja tai, kaip mes kovojame, nors mes patys to net neįsisąmoniname. Nesvarbu kiek santykių turėjome, kiek metų esame kartu su partneriu, daugelis iš mūsų vis dar ieškome savo kelio, bandome jį suprasti jau juo eidami – ir darome daugybę klaidų.“
Taigi pamatinė Gottmanų įžvalga, kurią jie subrandino, analizuodami protų santykius, dirbdami terapeutais, patikrino tarpusavio santykiuose – svarbiausia santykiuose yra ne išmokti vengti konfliktų, bet veikiau išmokti kovoti tarpusavyje teisingai. Terapeutų tvirtinimu, jei kovojame teisingai, konfliktas gali tapti dovana ir būti perkeistas į dar artimesnį ryšį. Kitaip sakant, į konfliktą, tarpusavio kovą dera žiūrėti, kaip į dialogą, kuriame geriau suprantame tiek save, tiek savo partnerį. Tačiau dera pripažinti ir tai, kad absoliuti dauguma žmonių nemoka konfliktuoti ir todėl būtina skubi intervencija. Taip gimė knygą „Kovoti teisingai.“
Kaip rašo patys Gottmanai: „Mūsų gyvenimo darbas – kurti intervencines priemones poroms, kuriose žmonės myli vienas kitą ir nori, kad santykiai būtų tvarūs, tačiau taip pat jiems reikia tam tikros pagalbos, idant santykiai klestėtų ir sveikai vystytųsi. Dažnai problema būna ne patys santykiai, o tai, kad jums nebuvo prieinami būtent tie įrankiai, kurių reikėjo. Kiekvieni santykiai yra saviti, unikalūs, kur į nepakartojamą chemijos kokteilį susiplaka meilė ir trauka, konfliktai ir ryšiai, asmeninės savybės ir patirtis – visa tai maišosi ir sukuria kažką visiškai naujo. Mūsų santykiai yra kitokie nei jūsų ar bet kieno kito. Tačiau mes atradome, kad yra universalios intervencinės priemonės, kurios veiksmingos visais atvejais. Labiausiai norime, kad jos kuo plačiau pasklistų visame pasaulyje. Mums visiems jų reikia.“
Kita Gottmanų tezė gali pasirodyti kiek per daug radikali: „pagal pirmąsias tris kivirčo minutes galima nuspėti santykių būklę po šešerių metų.“ Prisipažįstu, man šis teiginys pasirodė arogantiškas. Tiesa, skaitydamas knygą, turėjau pripažinti, kad autoriai turi pagrindą taip teigti – jie remiasi daugybe tyrimų, kuriuos patys atliko (didelis privalumas, kai vykdai tyrimus jau beveik penkiasdešimt metų ir pavyko sukaupti milžinišką empirinę bazę), taip pat jie pakankamai išsamiai pagrindžia šią išvadą, aprašydami tipinę porų tarpusavio kovos struktūrą, dinamiką ir svarbiausius iššūkius.
Taigi: konfliktas santykiuose nėra prakeiksmas, bet gali būti net tiltas į supratimą. Tai, kas gali virsti prakeiksmu,. Yra klaidos, kurias darome konfliktuodami. Todėl ir porų terapijoje svarbiausias akcentas turi būti tikrai ne tai, kaip vengti kovų, bet tai, kaip kovoti teisingai. Kitas esminis dalykas – nors kiekvienas žmogus unikalus ir mūsų ginčai turi unikalumo antspaudą, tačiau egzistuoja tam tikra universali kovų logika, bendri modeliai. Tiesą sakant, būtent todėl ir įmanoma veiksminga porų terapija, todėl galime mokytis iš kitų porų klaidų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad santykių problemos yra tarsi nuosėdos ar toksinai. Kuo anksčiau reaguojame, tuo lengviau. Kuo daugiau jų prisikaupė, tuo sunkiau kažką padaryti.
Gottmanų tvirtinimu, svarbu prisiminti ir tai, kad yra du pamatiniai kovų tipai poroje: išsprendžiami ir nuolatiniai (ar net amžini).
„Išsprendžiamos kovos yra tos, kurios turi tam tikrą konkretų sprendimą. Tai netvarka, kurią galima sutvarkyti. Tarkime, jaučiatės prislėgtas, nes visada turite sukrauti indus į indaplovę, kai partneris padaro netvarką, ruošdamas vakarienę. Galbūt dėl to kyla konfliktas ir jis galiausiai pasiekia virimo tašką (pastaba: tikrai yra apie ką pasikalbėti tarpusavyje prieš tai, kol situacija pasieks kritinį tašką), tačiau galiausiai veikiausiai rasite kokį nors sprendimą: nuspręsite pakaitomis ruošti vakarienę ar rūpintis nešvariais indais, galbūt kaip nors naujai pasidalinsite namų ruošos darbus. Tai logistinė problema, kurią galima išspręsti, jei tik partneriai nepameta šalto proto.
Nuolatinės kovos yra kitokios. Jos susijusios su problemomis, kurios neišnyksta. Tai dalykai, dėl kurių mes vėl ir vėl kovosime, nes jie susiję su gilesniais mūsų skirtumais: asmenybių prioritetais, vertybėmis ar įsitikinimais. Nesvarbu, kad esate įsitikinęs – kitas žmogus tobulai jums tinka. Šie skirtumai išliks. Mes nemylime savo klonų. Tiesą sakant, labai dažnai mus traukia žmonės, kurie tam tikrais atžvilgiais labai skirtingi nuo mūsų: kurie ne atkartoja mus, bet papildo.
Esmė tokia: dauguma mūsų problemų – tiksliau, 69 proc. – yra vis pasikartojančios ir neišsprendžiamos. Tai labai daug! Tai reiškia, kad dažniausiai tai, dėl ko jūs ir jūsų partneris kovojate tarpusavyje, neturi paprasto sprendimo ir nepakanka kažką kartą ir visam laikui pataisyti. 16 proc. šių nuolatinių kovų atsiduria aklavietėje: partneriai vis iš naujo aptarinėja tuos pačius dalykus, tačiau ne tik nepalengvėja, bet vis labiau vienas kitą pykdo ir skaudina, tolsta. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl itin svarbu susirūpinti tuo, kaip mes kovojame.“
Jei sudomino šios Johno ir Julie‘os Gottmanų įžvalgos, laukite tęsinio. Kitame tekste pratęsiu jų įžvalgų pristatymą ir aptarimą.
TRUMPAS APIBENDRINIMAS
Svarbu ne bet kokia kaina vengti konflikto santykiuose, bet mokytis deramai jame dalyvauti.
Nebijokime to, kad dauguma konfliktų yra nuolatiniai, jie vėl ir vėl sugrįžta. Tai nėra patologija, tai normalu ir reiškia, kad esame skirtingi žmonės. Mūsų tikslas ne padaryti kitą savimi, ne virsti kitu, bet išmokti būti kartu.
Natūralu, kad nemokate konstruktyviai kovoti santykiuose. Niekas negimė mokėdamas. Drąsos mokantis ir, jei tik reikia, priimant specialistų intervenciją.
Parengė Andrius Navickas
