Dėmesio! Internete plinta pavojingi iššūkiai – Jaunųjų psichiatrų asociacija ragina tėvus būti budrius
Pastaruoju metu Jaunųjų psichiatrų asociacija stebi nerimą keliančią tendenciją – Lietuvoje ir kitose šalyse daugėja nepilnamečių savižalos ir savižudybės atvejų, susijusių su socialiniuose tinkluose plintančiais pavojingais iššūkiais bei „žaidimais“. Šie reiškiniai dažnai maskuojami kaip pramogos ar bendruomeniniai išbandymai, tačiau realiai skatina savęs žalojimą, emocinį spaudimą ir netgi gali būti mirtini.
Kaip atpažinti šiuos iššūkius:
• Skatina atlikti pavojingus veiksmus (pvz., savęs žalojimą, dusinimąsi, ilgalaikį miego trūkumą, slaptą vaistų vartojimą, didelį energetinių gėrimų naudojimą);
• Naudoja psichologinį spaudimą, gėdinimą ar grasinimus;
• Prasideda kaip nekaltas „žaidimas“, bet palaipsniui užduotys darosi vis pavojingesnės;
• Gali būti nukreipti į emociškai jautresnius vaikus ir paauglius, kurie ieško dėmesio, supratimo ar priklausymo grupei jausmo.
Ką gali padaryti tėvai?
1. Domėkitės savo vaiko virtualiu gyvenimu
Skirkite dėmesio pokalbiams apie tai, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka. Primename, kad kiekvienam asmeniui algoritmas atrenka skirtingą turinį, todėl tai ką programėlėse matote Jūs gali labai skirtis nuo to, ką mato Jūsų vaikas. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas naudoja amžiui netinkamas programėles. Primename, kad:
– „TikTok“ – leidžiama nuo 13 metų;
– „Snapchat“ – nuo 13 metų;
– „Messenger“ – nuo 13 metų, vaikams iki šio amžiaus rekomenduojama naudoti „Messenger Kids“ versiją.
Įspėkite vaiką apie pavojų bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Dažnai suaugę asmenys apsimeta bendraamžiais ir siekia emocinio ar seksualinio išnaudojimo.
Aptarkite su vaiku dirbtinio intelekto naudojimo pavojus, įspėkite, kad naudojantis tokiomis programomis neatskleistų asmeninės informacijos, nesikonsultuotų asmeninių sunkumų klausimais ir kritiškai vertintų gaunamus patarimus, juos aptartų su suaugusiais.
2. Stiprinkite emocinį ryšį su vaiku
Kurkite pasitikėjimą – vaikai, kurie jaučia tėvų paramą ir supratimą, rečiau įsitraukia į pavojingą elgesį.
3. Stebėkite elgesio pokyčius
Atkreipkite dėmesį į uždarumą, nuotaikų svyravimus, miego ir apetito sutrikimus, staigius nuotaikos pokyčius ar savižalos požymius (pvz., ilgomis rankovėmis slepiamos žaizdos), padidėjusį ekranų naudojimą. Jei vaikas ima slėpti telefoną ar greitai uždaryti langus, kai įeinate į kambarį, tai gali būti ženklas, kad kažkas negerai.
4. Kalbėkite apie interneto pavojus
Kalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima sutikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Paaiškinkite, jog prašymai siųsti asmenines nuotraukas, dalintis duomenimis ar dalyvauti slaptuose iššūkiuose gali būti pavojingi ir yra ženklas, kad reikia pasitarti su suaugusiuoju.
5. Naudokite technologines priemones
Įdiekite tėvų kontrolės programas ar filtrus, kurie leidžia stebėti, kokiu turiniu domisi vaikas. Nustatykite ekrano laiką ir aptarkite sveiką naudojimosi socialiniais tinklais kultūrą.
6. Kreipkitės pagalbos laiku
Jei įtariate, kad vaikas patiria psichologinį spaudimą, savižalą ar yra išnaudojamas – nedelskite ir kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, policiją ar pagalbos centrus.
Kur kreiptis pagalbos?
• Vaikų linija
Tel. 116 111 (kasdien 11:00–23:00, nemokamai)
• Jaunimo linija
Tel. 0 800 28888 (visą parą, nemokamai)
• Psichikos sveikatos centrai
Dirba visose savivaldybėse, galima kreiptis nemokamos pagalbos ir be šeimos gydytojo siuntimo
Arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, skubi psichiatrinė pagalba yra prieinama visa parą.
Svarbiausia – nesate vieni. Pagalba prieinama. Kuo anksčiau ji bus suteikta, tuo didesnė tikimybė išvengti skaudžių pasekmių.
JAUNŲJŲ PSICHIATRŲ ASOCIACIJA
