Rollo May „Meilė ir valia“, iš anglų kalbos vertė Visvaldas Legkauskas, Vilnius: Vaga, 2010
„Vagos“ leidykla buvo sufoirmavusi gerą tradiciją versti į lietuvių kalbą pamatinius XX amžiaus psichologų bei psichoterapeutų darbus. Tiesa, ne visais atvejais buvo lengva suvokti verčiamų tekstų atrankos kriterijus, atskirais atvejais teko apgailestauti, jog prastas vertimas sumenkina lietuviškai prabilusio teksto vertę. Tačiau buvo išleista tikrai vertų dėmesio knygų. Apie vieną jų noriu priminti. Tiesa,ji pasirodė jau prieš keturiolika metų.
Nemanau, kad derėtų aptarti ir rekomendtuoti tik ką tik pasirodžiusias knygas. Esu įsitikinęs, kad tikrai geros knygos laikui bėgant nepraranda vertės. Kai kurios net tampa aktualesnės. Taip pat užauga naujos potencialių skaitytojų kartos.
Amerikiečių psichoterapeuto Rollo May, prieš neveik šešis dešimtmečius parašyta ir per tą laiką nei kiek nepasenusi, knyga „Meilė ir valia“ tikrai verta jūsų dėmesio. Kalbant apie lietuvišką jos vertimą ir leidimą, galima nebent apgailestauti dėl kelių nedidelių vertimo netikslumų bei to, kad knygą būtų praturtinęs išsamesnis svarbaus mąstytojo ir jo samprottavimų konteksto pristatymas.
Trumpai apie Rollo May
Būsimas įtakingas psichoterapeutas gimė 1909 metais JAV. Biografai atkreipia dėmesį į labai sudėtingą jo vaikystę, nes tėvai konfliktavo ir išsiskyrė, o sesuo sirgo šizofrenija. Baigęs humanitarines studijas viename iš Ohajo universitetų, Rollo nusprendė keliauti į Europą, kurioje praleido daug laiko, lankydamas Vidurio ir Rytų Europos valstybes.
Tuo pat metu jis pradėjo domėtis menu, ėmė tapyti. Kelionės metu, kaip teigė pats May, dar labiau sustiprėjo egzistencinis nerimas, jis pasijuto labai vienišas. Norėdamas išsklaidyti nerimą, May pradėjo studijuoti teologiją, susidraugavo su žymiu protestantų teologu Paulu Tillichu. Po studijų bandė būti pastoriumi, tačiau labai greitai nusivylė ir nusprendė ieškoti atsakymo į jį kankinusias abejones ne religijoje, bet psichoanalizėje. Jam didelę įtaką padarė susitikimas su žymiais psichoterapeutais Harry Sullivanu ir Erichu Frommu. Tačiau didžiausiu sukrėtimu ir lūžio tašku May gyvenime tapo tuberkuliozė, kuria jis sunkiai sirgo ir buvo priverstas trejus metus praleisti sanatorijoje. Nuogąstauta, kad liga gali tapti jam mirtina. Pasak May, savo bejėgiškumo prieš sunkią ligą suvokimas, mirties baimė, kankinamas naujų tyrimo rezultatų laukimas tapo ypatingu iššūkiu. Buvo nesunku palūžti ir pasiduoti, tačiau kartu tai stiprino valią ir mokė ligą priimti ne kaip svetimkūnį, bet kaip svarbų savo būties dėmenį. Jis įsitikino, kad neviltis tik blogina situaciją ir pats įsitikino, kiek žmogaus vidinė nuostata gali keisti. Nusivylę žmonės sanatorijoje mirdavo, o daug sunkiau sergantys, bet nepraradę valios kovoti su liga – pasveikdavo.
Liga paskatino May atkreipti dėmesį į nerimo ir baimės analizę filosofijoje ir psichoterapijoje. Pirmiausia Soreno Kierkegaardo ir Sygmundo Freudo darbuose. Nors May visą gyvenimą pagarbiai vertino psichoanalizės kūrėją, tačiau jam artimesnis buvo Kierkegaardo egzistencializmas.
1946 metais R. May pradėjo savo privačią psichoterapeuto praktiką, kurioje bandė plėtoti egzistencinės pakraipos psichoanalizę. 1949-aisiais Kolumbijos universitete jis apsigynė daktaro disertaciją, kurios pagrindu po metų pasirodė knyga „Nerimo prasmė“. (Kiek gaila, kad ji vis dar nėra išversta į lietuvių kalbą.)
May buvo produktyvus autorius, tačiau visgi garsiausia ir populiariausia jo knyga – „Meilė ir valia“, kuri buvo paskelbta 1969 metais, išversta į daugybę kalbų, daug kartų perleista ir gavo ne vieną akademinį apdovanojimą.
May vadinamas vienu iš egzistencinės terapijos JAV pradininkų, jo darbai turėjo didelę įtaką humanistinei ir egzistencinei psichoterapijai Europoje.
May po ilgos ir sunkios ligos 1994 metais mirė Kalifornijos valstijoje, kur jis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį.
Knyga „Meilė ir valia“
Pratarmę knygai „Meilė ir valia“ May baigia žodžiais: „Esu tikras, kad šiame pereinamame dvidešimtajame amžiuje, kai mums teko patirti visas vidinių vertybių žlugimo pasekmes, itin svarbu ieškoti meilės ir valios šaltinio.“ Tai sudėtingas iššūkis, nes ilgą laiką valia ir meilė buvo suvokiamos kaip atsakymai, susidūrus su gyvenimo negandoms, o mūsų laikais iš atsakymų jos virsta problemomis. Turime pripažinti, kad gyvename sutrikusios mielės ir valios amžiuje.
May nuolat pabrėžia, kad gyvename krizės laikotarpiu. Nepanašu, kad ta krizė, apie kurią rašo autorius, šiandien yra pasibaigusi ar sumenkusi. Tiksliau būtų sakyti, kad šiandien net daugiau pagrindo teigti, kad gyvename šizoidiniame laikotarpyje, kai žmogus tapo svetimas ne tik pasauliui, bet ir pats sau, kai nuolat ieškome technikų, kaip viską galėtume kontroliuoti ir būti tobuli ir tuo pačiu nuolat jaučiamės beprasmybės tuštumoje ir valios bei meilės paralyžius tėra tik šios globalios problemos simptomai.
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl meilė tampa problemiška, pasak. May, tai, kad seksas buvo užkeltas ant sosto, apėmė visą žmogaus vaizduotę ir buvo atskirtas nuo eroso ir kitų meilės formų.
„Per nepaprastai trumpą laiką po Pirmojo pasaulinio karo nustojome elgtis lyg seksas visai neegzistuotų ir tapome jo apsėsti. Kai kurie mokslininkai mano, kad mums seksas svarbesnis nei bet kuriai kitai kultūrai per visą žmonijos istoriją.“(p. 43)
Pasak R. May, „tiek daug sekso ir tiek mažai jame prasmės ar bent jau malonumo.“(p. 44) Karalienės Viktorijos amžininkai nenorėjo, kad kas nors žinotų, jog jie turėjo seksualinių jausmų, o mes gėdijamės, jei jų neturime. XX amžiaus pradžioje moteris, pavadinta „seksualia“, būtų įsižeidusi, o šiandien tokie žodžiai vertinami kaip komplimentas. Seksualinės problemos neišsisprendė, o vidinis nerimas ir kaltė netgi išaugo.
Žmogaus įmetimas į neribotą ir tuščią laisvo pasirinkimo jūrą pats savaime laisvės nesuteikia, tačiau tik padidina vidinį konfliktą. Seksualinėje laisvėje nebelieka žmogiškumo, meilę bandoma išganyti per seksualines technikas, tačiau jos tik ją palaidoja.
Pasak May: „Viktorijos epochos žmogus siekė mylėti, lytiškai nesantykiaudamas; šiuolaikinis žmogus siekia lytiškai santykiauti neįsimylėdamas.“ (p.53)
Didysis Freudo indėlis buvo tas, kad Sokrato priesaką „pažink save“ jis nunešė į naujas gelmes. Freudas sukūrė naują terapijos tipą. Tačiau turime pripažinti, May tvirtinimu, jog Freudas subanalino ir suprimytivino meilės ir valios sąvokas.
Meilės deformacijos neatsiejamos nuo valios paralyžiaus. Meilės ir valios priešingybė yra apatija, iš kurios kyla smurtas. Pasak May, smurto šaltinis yra ne galios perteklius, bet kaip tik apatija ir savo bejėgiškumo išgyvenimas. Žmonės smurtauja, nes nemato kitų galimybių daryti įtaką pasauliui.
„Neretai vaikas ar paauglys priverčia grupę jį pastebėti elgdamasis destruktyviai, nors jis ir smerkiamas, tačiau bendruomenė ji pastebi. Būti stipriai nekenčiamam beveik taip pat gerai, kaip būti labai mėgstamam, nes tai išlaisvina iš absoliučiai nepakenčiamos anonimiškumo ir vienatvės situacijos.“ (p. 37)
Meilė ir valia yra esminiai žmogaus gyvenimo modusai, bet ne kaip duotybė, bet kaip užduotis. Kai sutrinka meilė ir valia, kenčia mūsų žmogiškumas.
Perteikiau tik nedidelę dalį svarbių May įžvalgų. Jo knyga nėra “greitam skaitymui”, ji tiršta prasmių, klausimų, į kuriuos nederėtų skubėti atsakyti. Tiems, kas pripratęs prie pop-psichologijos ar ortodoksinės psichoanalizės, May rašymo maniera ir knygos struktūra gali trikdyti. Kita vertus, tikiu, kad tikrai yra žmonių, kuriems ši knyga gali tapti itin vertingas dialogo partneris ir kartu pažintis su egzistencine psichoterapija.
May knyga nepatiks tiems, kurie įsitikinę, jog viską žino apie meilę. May kelia provokuojančius klausimus ir laužo stereotipus, kurių svarbiu šaltiniu, kad ir kaip būtų paradoksalu, tapo psichoanalizė, kadaise sukilusi prieš veidmainystę ir fasadiškumą. Knyga skirta ieškantiesiems ir prisiimantiesiems atsakomybę tiek už savo atradimus, tiek už apsisprendimus.
Nepatikrinau, ar knyga dar prekiauja internetiniai knygynai, tačiau netikiu, kad ji bibliografinė retenybė, kurios, jei tikrai norėsite, negalėsite atrasti. Rekomenduoju neapsiriboti mintimi, kad visai įdomu, tačiau padovanoti sau prasmingą laiką ir perskaityti knygą.
