Teksto autorius yra Metropolitas Antonijus iš Surožo. Rusas, kuris gimė ir užaugo egzilyje. Priklausė Rytų krikščionių Bažnyčiai (ortodoksams). Didžiąją gyvenimo dalį gyveno Anglijoje ir buvo Surožo vyskupijos ganytojas. Pirmoji jo profesija gydytojas. Garsėjo kaip puikus pamokslininkas bei tekstų autorius. Rašė anglų ir rusų kalbomis.
Bažnyčios Tėvai kartojo, jog visada turime prisiminti, kad mums už nugaros stovi mirtis. Ar šis prminimas turi mums įbauginti? Priešingai, priminti, kad gyvenimas trumpas ir gali bet kurią akimirką baigtis, todėl turėtume vertinti kiekvieną savo dieną, turime skubėti daryti gera, gyventi taip, jei mus ištiktų mirtis, ją sutiktume gyvenimo triumfo akimirką.
Jei įsisąmonintume savo marumą, gyventume giliai ir intensyviai. Jei žinočiau, kad šie žodžiai, kuriuos tariu, gali būti mano paskutiniai žodžiai, visai kitaip juos tarčiau ir kitaip jų klausytumėtės. Jei mes suvoktume, kad žmogų, kuris dabar prieš mus, galbūt matome paskutinį kartą, tikrai norėtume su juo išspręsti visus nesutarimus, išsiskirti pilnatvėje.
Mes todėl gyvename nykiai, jog tiek daug tuščių, nuvytusių, beprasmių žodžių sakome, dažnai darome tai, kas palieka mūsų sieloje žaizdas. Susidaro įspūdis, kad galvojame, jog dabar pakanka mūsų gyvenimo juodraštinių metmenų, o kažkada, vėliau, turėsime galimybę nerūpestingas pastabas paversti išbaigta apysaka. Tačiau yra ne taip. Mirtis ateina ir juodraštis lieka juodraščiu, gyvenimas lieka nenugyventas, o tik pripėdintas ir telieka apgailestauti, kad žmogus, kuris galėjo būti diidngas, gyveno nykiai ir menkai.
Jėzus ne kartą perspėja, kad mes nežinome nei dienos, nei valandos, kada mūsų gyvenimo kelionė nutrūks. Tai reiškia, kad kiekvieną poelgį turime išbaigti, kiekvienas mūsų žodis turi būti gyvybės žodis, įsišaknijęs Dvasioje, idant galėtų įaugti Amžinybėn. Kiekvieną akimirką turi elgtis taip, idant per mus skleistusi tobula meilė, jog kiekvienas mūsų sprendimas teiktų gyvybę ir būtų meilės pergalė prieš nebūtį.
Susimąstykime, jog kiekvienas mūsų gyvenimo epizodas gali tapti vartais arba į nebūtį, arba į Amžinybę ir nieko niekada nebegalėsime pakeisti.
Parengė Andrius Navickas
About the Author
