Markas Mansonas – Niujorke gyvenantis rašytojas, tinklaraštininkas, parašęs tarptautiniu bestseleriu tapusią knygą „Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto“. Šiame tekste autorius sako, kad kone kiekviena pasaulio kultūra skatina aukoti šiandieną dėl geresnio rytojaus ir klausia: vis dėlto, kodėl atidėti pasitenkinimą yra taip sunku?
Kas bendro tarp krikščionybės, islamo, judaizmo, budizmo, konfucianizmo, hinduizmo, šintoizmo ir iš esmės visų kitų religijų, išlikusių ilgiau nei kelios sektos, vertusios narius gerti limonadą su nuodais?
Atsakau: kiekviena jų siūlo susilaikymą kaip vieną iš aukščiausių žmogiškųjų dorybių.
Taip, kiekviena kultūra ima ir savaip atranda, kad valgydami, gerdami, užkariaudami ir dulkindami bet ką, galime sulaukti, sakykime, atoveiksmio.
Taip pat vieną kartą suvokiama, kad taupyti išteklius, o ne spontaniškai vieniems kitus žudyti kruvinoje orgijoje, kuri keliama dėl tuštybės – žinote, tas vadinamasis „atsispirk pagundai“ principas – ilgainiui gali išties atsipirkti.
Vadinasi, galime teigti, jog susilaikymas yra civilizacijos pagrindas. Tai raginimas paaukoti šiek tiek malonumo šiandien, kad smarkiai pagerintume gyvenimo kokybę rytoj.
Taigi, norėdamas padėti jums visiems pagerinti savo būsimo gyvenimo kokybę (ir pasitarnauti civilizacijos labui), leidau sau parašyti šį straipsnį apie tai, kas yra susilaikymas, ir įtraukiau keletą gyvenimiškų taisyklių, kurios padės jums atidėti savęs tenkinimą ir išgyventi daugiau pilnatvės.
Pamiršau paminėti, kad bus zefyrų.
Aukokime šiandieną dėl geresnio rytojaus
Gebėjimas atidėti pasitenkinimą veikia, nes gaunama įvairialypės naudos. Taupydami maistą ne tik užsitikriname, kad po kelių mėnesių turėsime ką valgyti, bet ir neleidžiame kitiems mirti nuo bado ar sausros. Suteikiame žmonėms laiko užsiimti naudingesniais dalykais nei nuolatinės maisto paieškos. Tai veda prie tolesnių naujovių, kurios savo ruožtu dar labiau pagerina gyvenimą.
Tas pats galioja ir kitose srityse. Dedame pastangas tiesdami kelius, statydami pastatus ar investuodami į verslą, mat suprantame, jog ilgainiui gausime nemenką grąžą.
Daugelį metų mokomės, nes suprantame, kad jaunystėje sukauptos žinios duos dividendų visą gyvenimą.
Visa mūsų monetarinė ir prekybos sistema priklauso nuo susilaikymo idėjos, nes tariame, jog žmonės dabar priims išmintingus sprendimus, kurie ateityje duos pelno.
Taigi, jei gebėjimas atidėti pasitenkinimą yra toks svarbus, jei tai yra civilizacijos pamatas ir, kaip toliau įrodinėsiu, neatsiejamas nuo kone visų gerų gyvenimo rezultatų, kodėl tai padaryti taip velniškai sunku?
Susilaikymas šiandien dėl geresnės ateities rytoj yra toks esminis daugeliui mūsų kultūrinių ir religinių institutų būtent todėl, kad tai padaryti yra labai sunku. Kad įveiktume savo instinktyvų tingulį, mums reikia nuolat apie tai sau priminti, be to, kartkartėmis įspirti į užpakalį.
Nusižiūrėję į mus ribojančias kultūrines sistemas, galite panašias susikurti ir savo gyvenime, kad padėtų dažniau atidėti pasitenkinimą. Susilaikymas ne tik sutvirtino žmonių civilizaciją – tai neabejotinai yra viena svarbiausių savybių visiems, siekiantiems sveikatos ir pasisekimo gyvenime. Todėl kiekvienas iš mūsų turime išmokti susilaikyti ir kuo dažniau tai praktikuoti.
Taigi: ar esate pasirengę imtis veiksmų žmonijos labui?
Kas yra susilaikymas?
Įsivaizduokite, kad jums ketveri. Lėkštėje priešais jus yra didžiausias lobis, koks tik gali būti – baltas, purus zefyras. Jums pasako, kad galite suvalgyti tą zefyrą kada panorėję, bet… Įsteigtas prizas! Jei sugebėsite luktelėti kelias minutes, gausite du zefyrus. Du! Du palaimos rutuliukus.
Ką darote? Laukiate? O gal nusispjaunate – juk gyvenimas tėra vienas – ir praryjate tą šlamštą švytėdami keturmečio džiugesiu?
Ką tik supaprastindamas aprašiau vieną garsiausių visų laikų psichologinių eksperimentų, kuris dabar vadinamas tiesiog „Zefyrų tyrimu“.
Šiame tyrime tirti šimtai ikimokyklinio amžiaus vaikų. Eksperimento tikslas buvo įvertinti jų gebėjimą atidėti pasitenkinimą. Po daugelio metų, vaikams užaugus, tyrėjai grįžo pažiūrėti, kaip jiems sekasi suaugusiųjų pasaulyje.
Tai, ką atrado, juos pribloškė.
Vaikams, sugebėjusiems atsispirti gundančiam zefyrui, gyvenime sekėsi geriau kone visame kame: jie lankė geresnes mokyklas, gavo aukštesnius pažymius, palaikė geresnius santykius, uždirbo daugiau ir buvo laimingesni bei sveikesni.
Susilaikote, kai sugebate atsisakyti pyrago, nes pasižadėjote valgyti desertą tik kartą per savaitę. Susilaikote, kai nustojate taškyti pinigus virtuvės reikmenims, kad galėtumėte atsidėti svajonių namams. Susilaikote, kai, kilus pagundai užtraukti tik vieną cigaretę, neprisidegate, nes esate pasiryžę mesti rūkyti ir išgelbėti savo plaučius.
Susilaikymas – tai gebėjimas iškeisti dabar pasiekiamą laimę į daug didesnę būsimąją – du zefyrus vietoje vieno – ir, jei esate panašus į kitus žmones, tikriausiai jums sekasi nekaip. Mes gyvename pasaulyje, kuriame auga įsiskolinimas, vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo narkotikų, prastėja psichikos sveikata ir nerimą kelia nutukimo lygis – visos šios pasekmės siejamos su negebėjimu atidėti pasitenkinimą.
Kyla klausimas: kaip savyje išugdyti gebėjimą susilaikyti? Kaip galime šį įgūdį stiprinti? Jei esate toks, kaip aš, ko gero, bandėte pasitelkti valią – tiesą sakant, man sekėsi nekaip.
Turi būti geresnis būdas…
Ne savikontrolė svarbiausia
Negebėjimas susilaikyti dažniausiai laikomas savikontrolės problema. O mes, deja, esame linkę sunkiai susivaldančius smerkti. Negalite atsispirti tam gundančiam šokoladiniam pyragui? „Įdomu, – galvoja žmonės, – neabejotinai esi nevykėlis.“
Nors susivaldymas tikrai reikšmingas atidedant pasitenkinimą, aiškinti, kad žmonėms nepavyksta nepasinerti visa galva į šokoladą vien dėl to, kad jie negeba susivaldyti, nei tikslu, nei kam nors naudinga.
Laimei, turime dešimtis tyrimų, kurių metu vaikai kankinti siūlant zefyrų – jie leis išsiaiškinti, kas mums gali padėti susilaikyti veiksmingiau ir dažniau.
Pavyzdžiui, tyrėjai nustatė: jei jie neteko vaiko pasitikėjimo, tai yra kažką pažadėjo, o vėliau neištesėjo, žymiai sumažėja tikimybė, kad mažasis lauks antrojo zefyro.
Akivaizdu: atidėti pasitenkinimą racionalu tada ir tik tada, jei tikite, kad tą atlygį galų gale gausite. Kai nesate tikri dėl rezultatų, kurių siekiate, racionalu nelaukti ir pasimėgauti. Tokiais atvejais pasitenkinimas čia ir dabar yra ne valios žlugimas, o veikiau pasirinkimas iš išskaičiavimo – tai įprotis, kurį per ilgus metus suformavo šlykštūs melagiai suaugusieji.
Jei gyventumėte šalyje, kurioje infliacijos rodiklis yra 500 procentų, taupytumėte šeimos lizdui ar paleistumėte tekilos fontaną? Ar gyvenant nudrengtame rajone, kur ant kiekvieno kampo tyko narkotikų platintojai, būtų lengva pasakyti „ne“ nemokamai dozei?
Susivaldymas padeda, tačiau tokiose situacijose, kai aplinka kelia grėsmę ir dėl to jaučiamės nesaugiai ar neužtikrintai, dauguma nusispjauname: juk gyvename tik kartą!
Visgi yra ir kitų veiksnių, neleidžiančių atidėti pasitenkinimo. Gebėjimui atsispirti pagundai, kaip galėtumėte numanyti, įtakos gali turėti emocijos.
Tyrimai rodo, kad tada, kai kenčiame sielvartą, noras jaustis geriau nugali valią, todėl tučtuojau puolame ieškoti pasitenkinimo ir griebiamės kvailysčių, pavyzdžiui, paryčiais skambiname buvusiai merginai arba išsimokėtinai įsigyjame „Maserati“. Todėl jau seniai tvirtinu, kad ugdant gerą savidiscipliną svarbiau už valią yra gebėjimas nepasiduoti savo emocijoms.
Klaidinga manyti, jog gebėjimą susilaikyti visiškai lemia savikontrolė. Tuo įsitikinusieji neatsižvelgia į didelę situacijos konteksto ir emocijų – aspektų, kurie dažnai nulemia mūsų pasirinkimą, – įtaką.
Lyg to būtų negana, savikontrolės kaltinimas dėl negebėjimo atidėti pasitenkinimą negelbsti. Toks nusistatymas mus verčia besti pirštu ir dėl akivaizdžios asmens nesėkmės apkaltinti jį patį. Tu nesivaldai. Tu esi kaltas. Tu esi blogas. Dauguma žmonių priima šį požiūrį. O tada ima manyti, kad jie kažkodėl iš prigimties yra nepakankamai geri, net brokuoti – argi taip mąstyti prasminga?
Daug geresnis šios problemos sprendimo būdas yra į negebėjimą susilaikyti žvelgti kaip į kylantį iš skirtingų veiksnių sąveikos – taip, susivaldymas čia svarbus, bet svarbus ir kontekstas: kokioje situacijoje yra asmuo, kaip jis tą akimirką jaučiasi, koks jo santykis su veiksmu ar aplinkiniais, kokių problemų yra turėjęs ir taip toliau.
Empatija praverčia ir šiuo atveju.
Kaip atidėti pasitenkinimą
Nors mus ne visada galima kaltinti dėl noro pasitenkinti čia ir dabar, vis vien esame atsakingi už savo veiksmus. Laimei, yra keletas paprastų taisyklių, kurių galime laikytis, kad gebėtume geriau susilaikyti ir išgelbėti žmoniją nuo neišvengiamos zefyriškosios pražūties.
Pirmoji taisyklė.
Akys nemato, širdis neskauda
Yra toks senas posakis: „Akys nemato, širdis neskauda“. Tikra tiesa.
Zefyrų tyrimas rodo, kad uždengus skanėstą vaikai lengviau atsispiria pagundai jį suvalgyti. Pasitelkę šiek tiek kūrybiškumo, šią pamoką galite pritaikyti daugeliui ydų, su kuriomis kovojate eidami per gyvenimą.
Laikotės dietos? Nepirkite šlamšto. Taškas. Jei kas nors iš namiškių perka greitąjį maistą, paprašykite šeimos nario padėti jį ten, kur nematysite. Lengviausias būdas atsispirti pagundai – tiesiog laikytis nuo jos atokiau.
Antroji taisyklė.
Atminkite pasidavimo pagundai kainą
Rūkiau cigaretes kone visą paauglystę ir dar įžengęs į trečią dešimtį. Kaip ir dauguma rūkalių, ilgainiui pradėjau nekęsti šio įpročio. Kaip ir dauguma rūkalių, dešimtis kartų nesėkmingai bandžiau mesti.
Galų gale sudariau rūkymo keliamų nuostolių sąrašą: prastėjanti sveikata, išlaidos, socialinė stigma, sugaištas laikas, gėda prieš draugus ir šeimos narius… Tada kaskart, užsidegęs dar vieną cigaretę, tyliai sau primindavau visus dalykus, kuriuos tą akimirką prarandu.
Man pavyko: priderinęs dar kelias strategijas mečiau rūkyti 2008-aisiais.
Kai trokštame tučtuojau pasitenkinti, esame linkę galvoti tik apie artimiausio veiksmo naudą. Bet stabtelėjimas ir prisiminimas, kiek tai kainuoja, galėtų greitai paveikti mūsų savijautą tą akimirką. Gali būti veiksminga pabrėžti nuostolius, kurie kyla, kai renkamės pasitenkinti ne vėliau, o dabar.
Trečioji taisyklė.
Užsibrėžkite realius, terminuotus tikslus
Kaip jau minėjau, norint susilaikyti būtina pasitikėti. Turime tikėti, kad bankas ketina laikyti mūsų pinigus, norėdamas sutaupyti. Kad mokėtume mokesčius, reikia tikėti, jog valdžia nesiruošia atimti paskutinio skatiko.
Todėl ieškant, kodėl verta susilaikyti dėl būsimų rezultatų, svarbu keltis realius tikslus. Žinoma, smagu vaizduotis, kad būsite milijardierius. O jei pirma susitelktumėte į tai, kaip gauti didesnį atlyginimą? Išsikėlę įgyvendinamus tikslus, juos tikrai pasieksite.
Jei norite numesti svorio, nusistatykite tam tikrą laiką ir realų tikslą. Nesakykite, kad norėčiau vieną dieną tilpti į tuos džinsus ar radę laiko užsirašysite į sporto klubą. Tai kvailystė – taip nieko nepasieksite. Patys tuo netikėsite. O kadangi patys netikėsite, nieko ir nedarysite.
Kiek svorio norite numesti? Kiek mėnesių tai užtruks? Kuris sportas padės numesti tą svorį? Kada eisite į sporto klubą?
Surašykite planą ir jo laikykitės.
Tai tik bazinė tikslų užsibrėžimo higiena, tačiau ji nepaprastai sustiprins jūsų motyvaciją ir padės atidėti pasitenkinimą. Turint realų, terminuotą tikslą tampa daug lengviau nesuryti tų pyrago likučių (kuriuos būsite paslėpę šaldytuve už kalno bananų).
Ketvirtoji taisyklė.
Išmokite su emocijomis tvarkytis, o ne kovoti
Jei pasiduodantieji savo emocijoms yra linkę gauti malonumą čia ir dabar, akivaizdu, kad, išsiugdę gebėjimą atpažinti ir valdyti emocijas, tokio nuolaidžiavimo sau išvengsime.
Penktoji taisyklė.
Bendraukite su tinkamais žmonėmis
Jei norite gebėti dažniau susilaikyti, būkite tarp žmonių, kurie tai sugeba. Įsitraukite į bendruomenę, kurioje tokios elgsenos tikimasi, o susilaikyti įprasta. Prisijunkite prie svorio metimo grupės. Raskite anoniminių alkoholikų grupę. Ieškokite kitų, kurie jau irgi perprato zefyrų klastą.
Socialiniai signalai gali veiksmingai padėti susilaikyti. Dviem atskirais tyrimais nustatyta, kad vaikai labiau linkę atidėti pasitenkinimą, kai elgiasi taip, kaip priimta aplinkoje, tad susilaikymą ima suvokti kaip „kažką, ką daro visi“, ir kai mato, kad kiti elgiasi panašiai.
Žinoma, šios penkios taisyklės yra atspirties taškas, o ne panacėja. Rytoj visų savo problemų stebuklingai neišspręsite ir ne visi sprendimai, kuriuos priimsite, bus tinkami. Net ir poryt. Vis dėlto šie esminiai principai padės nuosekliai susilaikyti – jie užtikrins geresnes gyvenimiškų problemų sprendimo strategijas.
Žinoma, daugybę kartų suklupsite. Bet to ir reikėtų tikėtis. Nesigraužkite dėl to. Štai, suvalgykite zefyrą… arba du.
Parengė Kšištofas Kšivecas
ŽURNALAS „KELIONĖ”
