Būti žmogumi – tai būti kelyje. Savo unikaliu keliu. Klumpant ir vėl keliantis.
Netiesa, kad gyvenimas yra lenktynės. Kiekvienas judame unikaliu greičių ir turime atrasti savą maršrutą. Tai reiškia, kad nesame konkurentai, turime įveikti ne vienas kitą, bet savo ydas ir gundymą tapti kieno nors kopija.
Naujajame Testamente yra tokie žodžiai: „kas tau iš to, jei laimėsi visą pasaulį, bet prarasi save?“ Mano galva, jie esminiai, nesvarbu, kokios mūsų religinės pažiūros.
Jie apie esmę, kurią pamiršus, gyvenimas vis labiau tampa karikatūra, mums patiems tampa nejauku su savimi. Paradoksalu, bet viena iš populiariausių strategijų, kaip susidoroti su tokio pobūdžio stresu, tapti kitų žmonių gyvenimo ekspertu.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad visi inkvizitoriai ir aršūs moralistai yra tie, kurie labai bijo giliai viduje kunkuliuojančių abejonių.
Kiekvienoje dienoje galime atrasti visko. Tačiau tik mes galime rinktis, ką iš jos paimti, ką paleisti. Jau ne kartą rašiau, kad gyvenimas nėra kūdra, bet audringa jūra. Kelionė, kuri neišvengiamai keičia, kuriai reikia drąsos ir pasitikėjimo, kad kiekvienas žingsnis turi prasmę,net jei jos šią akimirką negaliu suprasti.
