
Legendinis turkų išminčius Chodža Nasredinas yra ypatingas personažas ir šimtų anekdotų ar trumpų istorijų personažas. Verta pabrėžti, kad seniausi žinomi pasakojimai apie jį mus pasiekia nuo XVI amžiaus. Tai net ne anekdotai, bet ypatingas žanras, kuris turi kažką bendro su dzeno koanais, sufijų išmintimi.
Yra keliso istorijos – apie pamesto rakto paieškas, nenorą skolinti virvę, skaičiavimo paradoksus – kurios dažniau perpasakojamos. Mano norėjosi pasidalinti oaradoksaliais trumpais pasakojimais, kurie mažiau paplitę, bet turi gebėjimą įdurti, motyvuodami nustebti.
NASREDINAS SERGA
Nasredinas susirgo ir pas jį atėjo tie, kuriems buvo skolingas. Jis jiems pasakė: „Melskite man sveikatos, kad nenumirčiau, kol negrąžinau jums skolų.“ Šie pažadėjo melstis. Jiems išėjus, Nasredinas susimąstęs pasakė: „Dabar nebeturiu jokio akstino jiems grąžinti pinigų.“
NASREDINAS MIRTIES PATALE
Mula Nasredinas visada bijojo mirties, Tačiau, kai jau gulėjo mirties patale, jis buvo linksmas ir nenustojo juokauti. Nustebę mokiniai jo paklausė:
– Mokytojau, Jūs ne kartą sakėte, kad labiausiai bijote mirties, o kur išgaravo Jūsų baimė dabar?
– Aš bijojau patekti į tokią situaciją. Na, o kai jau patekau, kokia prasmė bijoti?
NASREDINAS IR BALA
Kartą Nasredinas vos neįkrito į balą, bet paskutinę akimirką jam padėjo praeivis. Vėliau, kai šis susitikdavo su Nasredinu, jis kaskart jam primindavo, kaip išgelbėjo jį nuo nemalonios maudynės.
Galiausiai Nasredinas nebegalėjo ilgiau to ištverti. Jis nuvedė savo gelbėtoją prie tos pačios balos, atsigulė į ją ir sušuko: „Dabar esu toks pat šlapias, koks būčiau buvęs, jei nebūčiau tavęs sutikęs! Ar pagaliau paliksi mane ramybėje?“
NASREDINAS IR ŠVARA
Nasreddinas nekreipė dėmesio į savo drabužių švarą. Vieną dieną praeivis, pamatęs, kad jo marškiniai purvini, pasakė:
– Klausyk, turėtum išskalbti marškinius!
– Bet juk jie vėl bus purvini, ar ne? – Nasredinas nusijuokė.
– Ir tu vėl juos išskalbsi!
– Jie vėl bus purvini!
– Vėl skalbk.
– Dieve, pasigailėk! Ar mes atėjome į šį pasaulį skalbti marškinių?
NASREDINAS TEISĖJAS
Kai buvo teisėju, Nasredinas niekaip negalėjo apsispręsti, kas kaltas dėl įvykusių muštynių. Galiausiai, jis paskelbė nuosprendį, kad abu ginčo dalyviai turi būti nubausti. Jie labai nustebo, o Nasredinas paaiškino:
-Tai vienintelis būdas, kad mano sąžinė būtų švari, nes žinosiu, kad kaltininkas tikrai buvo nubaustas.
NASREDINAS IR JO PARDUOTUVĖ
Nepažįstamasis užėjo į Nasredino parduotuvę nusipirkti prekių. Ant sienos kabojo užrašas: „Rugpjūčio dvidešimt aštuntą dieną ši parduotuvė nedirbs dėl oro sąlygų“.
Kadangi buvo tik rugpjūčio penkiolikta, žmogus paklausė Nasredino, iš kur jis gali žinoti, koks oras bus po tiek dienų.
– Na, – atsakė Nasreddinas, – jei truputį palis, eisiu žvejoti. Jei lietus bus smarkus, liksiu namie ir tvarkysiu namus.
– Bet iš kur tu žinai, kad lis? – paklausė vyras.
– Nesvarbu, ar lyja, ar ne, – atsakė Nasreddinas. – Jei bus saulėta, eisiu žvejoti arba dirbsiu ma,uose; bet kuriuo atveju tai priklauso nuo oro sąlygų.